Oras buvo nuostabus, kad būtų nuodėmė neišplaukti pažvejoti. Ilgai netempėme gumos - aš su savo kolega Stian'u griebėme žūklės įrankius ir išplaukėme pažvejoti.  Žvejodami pirmąją valandą pagavome keletą 8-15kg menkių. Gražios žuvys, tačiau norisi didesnių. Nors pagavome nemažai žuvies, nutarėme pakeisti vietą.
Atplaukę į naują vietą, echoloto ekrane pamatėme daug žuvų, kažkur 64m gylyje. Nespėjus nuleisti nė pusės tiek, mūsų masalus atakuodavo 4-6kg žuvys, mažesnės, nei ankstesnėje žvejybos vietoje. Jo... Ar neteisybę sako: "nemesk kelio dėl takelio"...

Todėl neužilgo pradėjome galvoti, ar neverta grįžti atgal į ankstesnę vietą. Užvedžiau variklį ir, man besidairant, kur plaukti, pastebėjau atplaukiantį Jens Erling (mano draugas, žvejys-profesionalas). Jens'as kaip magnetas traukia žuvis, todėl paklausėme, ką sugavo įspūdingesnio bei kur laikosi žuvys...

Žvejojant jūroje nuo kranto labai praverčia taip vadinamos Bait Release(masalo paleidimo-atlaisvinimo) sistemėlės. Kaip naudoti - pasižiūrėkite vaizdinėje medžiagoje.

Labai netempsiu gumos pasakodamas apie tolesnę kelionę iki  žūklavimo vietos,  gan nemažai prirašyta pirmoje dalyje "Jūrinė žūklė Norvegijoje. I dalis: pasiruošimas, išvyka".  Paminėsiu tik tiek, kad  išvykos metu Skandinavuose  vyravo poliarinės naktys.  Vairuojant kemperį  tikslo link apsižvalgau antrą valandą nakties - gan šviesu (ir iš kart kirba mintis: "O gal reikės pabandyti žūklauti naktį?..." ).  Nieko sau viduje pagalvoju būtų susiremti su gigantišku Atlanto otu naktį, būčiau visai kaip senis iš "Senis ir jūra" ;).

Patiems vairuojant transporto priemonę vis dėlto patarčiau turėti šturmaną, kuris neleistų užmigti prie vairo. Tuo labiau, kad Suomijos, Norvegijos nuošaliuose keliuose pilna taip vadinamų "raguotų velnių"  - elnių, kurie kartas nuo karto mėgsta išbėgti net grupėmis ant kelio. Avarija kažkur taigoje - mažiausiai laukiamas  "malonumas"... Mums važiuojant per Suomiją elnių  ant kelio pasitaikė >10 kartų, todėl tenka būti ypač akyliems.
Tik pravažiavus  Suomiją  iš karto supranti, kad patenki į kitą šalį (Norvegiją): kalnų virtinė, skirianti šias šalis,  daro didelį poveikį gamtai.  Norvegijos vaizdai po skurdžios Suomijos gamtos pakeri: žaluma, fiordai,  atrodo, kad net oras kitoks, kvepiantis "žuvimi". 

Turbūt bet kuris žvejys pasakytų, kad tokį "nesvietišką" laimikį pagauti meškere - grynų gryniausia nesąmonė. Tačiau tądien šis atlanto otas apžiojo daugiau nei galėjo praryti, kai griebė Soren Beck'o masalą.