Poledinė žūklė - kiekvienais metais darosi vis populiaresnė ir populiaresnė.  Pailsėti nuo darbų šviežiame ore - atgaiva sielai ir kūnui. Ši nuostabi poilsio ir sporto rūšis, kaip bebūtų gaila, kiekvienais metais pasiglemžia keleto entuziastų gyvybių, dėl jų neatsargumo, pernelyg didelio pasitikėjimo  savimi, elementarių žinių apie ledo apgaulingą natūrą bei išsigelbėjimą trūkumo.  Gyvybės prarandamos ne tik pirmo ledo metu, tačiau ir giliu viduržiemiu, kai, rodos, ledas turėtų būti tvirtas.

Pirmo ledo tvirtumas priklauso ne tik nuo ledo storio, tačiau ir nuo sąlygų, kaip vanduo sušąla į ledą. Pirmiausia užšąla nedidelės kūdros, po to ledas padengia vis didesnius vandens telkinius: ežerus, vandens saugyklas ir upes.  Kad susidarytų tolygus - monolitinis ledas, reikia, kad oras būtų ramus bei šaltas. Ant ledo lipti galima po trijų-keturių šaltų naktų, kai ledo storis nemažesnis nei 5-7cm, būtinai su savimi turėti kokį nors įrankį ledo patikrai (peikeną/lazdą ) bei juo tikrinti ledo tvirtumą tiek priekyje tiek šonuose. Ledas neturėtų lūžti po vieno-dviejų smūgių. Nebaisu, jei einant ledu susiformuoja apvalūs susiskeldėjimai, tačiau jei jos koncentruojasi - bėda, būtina kuo skubiau palikti šią vietą, o dar geriau - lipti ant kranto!

Vandens telkiniuose, kur vandens lygis yra reguliuojamas (tai "nuleidžiamas", tai "pakeliamas" vanduo), ledo susiformavimas tokiuose vandenyse užtrunka. Dideliuose vandens telkiniuose greitam ledo susiformavimui trukdo stiprus vėjas: banga laužo besiformuojantį ledą, išplauna arba išneša ledo gabalėlius prie kranto, kur vėliau formuojasi iš jų ledo sluoksnis, tačiau pastarasis yra ne toks tvirtas, nemonolitinis.
Virš gelmės, kur vanduo ilgiau išlieka šiltas, patikimas ledo sluoksnis atsiranda vėliau, nei seklumose. iš to seka: kur sekliau, ten galima žvejoti anksčiau.
Atsitinka ir taip, kad ledo formavimosi metu būna atlydys, po to oras su gausiais krituliais: lietumi, sniegu. Tada susiformavęs ledas yra sluoksniuotas, nepermatomas ir žymiai silpnesnis nei permatomas, susidarantis geru šaltu oru. Ant tokio ledo lipti derėtų tik kai jis pakankamai sutvirtės. Ledo storis paprastai turėtų būti virš 10cm.

Poledinėje žūklėje reikia laikytis šių taisyklių:

• neiti ant ledo be įrankio ledo tvirtumo patikrai
• neiti kitų žvejų pėdomis, ypač jei jomis praėjo kiti
• nesiburti į vieną krūvą
• nesiartinti prie matomų išlindusių iš po ledo šakų, kitų kliuvinių
• skubiai palikti vietą, jei iš eketės ant ledo pradėjo intensyviai  bėgti  vanduo

žvejoti prie šakų gali būti nesaugu

Viduržiemyje ledas pasidaro storas ir tvirtas, tačiau ne visada ir ne visur. Visą žiemos laikotarpį žvejams pavojingos upės, su pakankamai didele srove, o kartais ir vandens telkiniai su reguliuojamu vandens lygiu, kai nuleidžiamas vanduo. Srovė pastoviai plauną apatinį ledo sluoksnį, taip susidaro kartais nematomos (ypač šviežiai pasnigus) akiai ledo vagos-properšos.

Didelėse upėse tokios vagos atsiranda prie farvaterių, o mažuose upeliuose galima "sėkmingai" įlūžti prie pat kranto, kur ledą "apdirba" daugybė šaltinėlių, dar mažesni upeliukai. Skaityti daugiau...